MENŲ BANKAS

Laisvės al. 84b 
Pirmasis Gallery Weekend Kaunas 2016 metais skatino sujungti aktyviausius kultūrinius miesto taškus. Antrasis, 2017 metų renginys skatins atrasti ir pažinti, dar plačiau įžengdamas į šiuolaikinį meną mažai reginčias erdves, kaip  – buvusį kino teatrą, Zoologijos muziejų, ir, be abejo, šių metų pagrindinį tašką MENŲ BANKĄ. Kauno vidury ir bromos gilumoje stūksantis buvęs banko pastatas (Laisvės al. 84b) Gallery Weekend Kaunas metu įsileis kelis aukštus šiuolaikinio meno projektų. 
MENŲ BANKE gegužės 11-14 d. veiks parodos, GWK infocentras, šiuolaikinio meno ir teorijos knygynas SIX CHAIRS BOOKS, Caffeine Roasters lounge, vyks edukacinė programa ir kūrybinės dirbtuvės. 
MENŲ BANKE vyksiančių renginių programa:
2017 05 11
 
18:00
Gallery Weekend Kaunas 2017 atidarymas
Parodų atidarymai, dalyvauja: Valentyn Odnoviun, Maria Kapajeva, Petro Pyrohov, Vika Pranaitytė, Džiugas Šukys, Matas Janušonis, Donatas Stankevičius, Dominykas Canderis
 
2017 05 12
 
15:00-18:00
Kūrybinės dirbtuvės: Maria Kapajeva „Gali vadinti jį kitu vyru"
 
17:00-21:00
Veiks šiuolaikinio meno ir teorijos knygynas Six chairs books
 
20:00
Parodų atidarymai, dalyvauja: VDA KF Grafikos katedros III kurso Konceptualaus piešimo disciplinos studentai; Alvydas Urbietis, Donara Manukian ir Lina Morkūnaitė-Vilkelienė, Karolina Latvytė, Simonas Kuliešis
Performatyvus veiksmas: Blue Mouth Performance (Ingrida Ce, Kristina Marija Kulinič, Ieva Savickaitė, Milda Vyšniauskaitė), „infinitus SOONless’as" (45 min.)
2017 05 13 
 
13:00-17:00
Kūrybinės dirbtuvės: Maria Kapajeva „Gali vadinti jį kitu vyru"
14:00-18:00
Veiks šiuolaikinio meno ir teorijos knygynas Six chairs books
17:00
Kitas Kinas, paskaita: „Blogo kino gidas I"
17:00
Aukcionas-performansas "Meno vertė: aukcionas"
Autoriai: Das Vegas, aukciono-performanso vedėja Daina Pupkevičiūtė
 
2017 05 14 
 
12:00
Kūrybinės dirbtuvės: grafikos dirbtuvės šeimai


13:00-17:00
Kūrybinės dirbtuvės: Maria Kapajeva „Gali vadinti jį kitu vyru"

13:00
Šiuolaikinio meno ir teorijos knygyno SIX CHAIRS BOOKS sutiktuvės + Fabrizio Terranovos filmo „Donna Haraway: Story Telling for Earthly Survival" (2016, 90 min.) peržiūra (anglų k.)


14:00-18:00
Veiks šiuolaikinio meno ir teorijos knygynas Six chairs books

15:00
Tautvydo Bajarkevičiaus knygos „mažoji a" pristatymo įvykis


16:00
Kitas Kinas
Paskaita ir filmo peržiūra: „Blogo kino gidas II"


18:00 GWK 2017 uždarymas
 
Parodų dalyviai:
 
 
DŽIUGAS ŠUKYS
 
Rinkinys #3
Rinkinys #7 
 
Kartais susimąstau apie tai, kiek aš savo kasdienybėje darau prasmingų ir mažiau arba visai neprasmingų dalykų. Vienas iš tokių mano kasdienybėje pasitaikančių dalykų pavyzdžių yra "Rinkinys #3" ir "Rinkinys #7". Tai apytiksliai pusmetį gamintas darbas, kadangi nebuvo aiškios paskirties, rezultato. Neturint aiškaus tikslo, iš vienos vietos į kitą perkelinėjami išlieti betoniniai kubeliai, kurie, tarsi, įgyja prasmes to proceso metu. Prasmės įsirašo kiekvieną kartą surenkant juos į skirtingus rinkinius skirtingose vietose.
 
 
VALENTYN ODNOVIUN (UA)
 
Atminties pėdsakai
[ɡəˈʃtaːpo]
 
Berlyno industrinio meno ir amatų mokyklos išorinės rūsio sienos pastatytos 1901–1905 metais. Platūs šviesūs velenai su baltom, glazūruotomis plytomis buvo sukurti, kad pagerintų šviesos srautą, patenkantį į rūsį.
1933 metais slaptoji nacistinės Vokietijos policijos biuras persikėlė į šias patalpas. Berlyno industrinio meno ir amatų mokyklos sienos tapo Gestapo kalėjimu ir neapsakomų nusikaltimų vieta. 39 kameros tapo vieta, kur buvo laikomi žydai, režimo oponentai ir kiti „nepageidaujami” asmenys.
Gestapas turėjo teisę areštuoti ir įkalinti bet kurį, be tyrimo ir teismo nuosprendžio. Kalinių intensyvus tardymas Gestapo kalėjime galėjo trukti nuo kelių valandų ar dienų, iki kelių savaičių ar mėnesių.
Gestapas buvo atsakingas dėl galutinio nuosprendžio žydų atžvilgiu ir Europos žydų deportacijos Lenkijoje, Sovietų Sajungoje. Po tardymų ir kankinimų galutinis nuosprendis buvo priimtas – atlikti egzekuciją ar išsiųsti į mirties stovyklą.
Nuo 1933 iki 1945 apie 15,000 žmonių buvo laikomi Gestapo pagrindiniuose rūmuose.
Kambariai laikomiems ir tardomiems priminė kino teatrą, bet filmų, kurie buvo projektuojami akių, tų laukiančiųjų, sekančių tardymus, kankinimus ir mirties. Šis projektas siekia atkurti šių įvykių dalyvių atminties pėdsakus.
 
 
MARIA KAPAJEVA (EE)

Gali vadinti jį kitu vyru (You Can Call Him Another Man)

(Eksperimentinė pasakojimų laboratorija)

 

Šios eksperimentinės pasakojimų laboratorijos autorė yra Marija Kapajeva, Londone gyvenanti menininkė iš Estijos. Kauno fotografijos galerija pakvietė Mariją realizuoti savo idėją – išbandyti įvairius meninius būdus kuriant kuo skirtingesnius naratyvus kartu su vietiniais žmonėmis. Eksperimento metu ji naudoja savo tėvo asmeninį fotografijos archyvą, dalyvių atsineštas nuotraukas ar kitus informacijos šaltinius ir ištraukas iš Italo Calvino knygos „Jeigu keleivis žiemos naktį“ („If on a Winter‘s Night a Traveller“). 

 

Prieš kelerius metus M. Kapajeva savo tėvų namuose rado dėžes negatyvų, ir apie 200 apdorotų bei neapdorotų juostų tapo šio projekto pradžia. Menininkė visiškai pasinėrė į jos tėvo darytų nuotraukų istorijas ir jų pagalba kūrė naujas, keliaudama per jauno vyro gyvenimą iki susipažinimo su Marijos motina. 

 

Autorė teigia: „Nagrinėju įvairius klausimus, kurie iškyla dirbant su nuotraukomis archyvuose, pavyzdžiui, kaip atsitiktinumas gali nuvesti prie visiškai naujo naratyvo, kuris galbūt nėra tiesiogiai susijęs su užfiksuotais vaizdais? Panašiais būdais stengiuosi sukurti „portalą tarp nepabaigtos praeities ir vėl atvertos ateities“, kaip rašė Halas Fosteris“.

Kartografuoju mamą (Mapping My Mother)

 

Šis meno darbas keliauja kartu su pačia Marija Kapajeva – jis kuriamas skirtingose vietose, kurios rezonuoja su autorės idėjomis. Projektas prasidėjo gimtojoje Estijoje, kai Marija pradėjo tyrinėti socialinį žymaus tekstilės fabriko palikimą (fabrikas uždarytas 2008-aisiais, o solo paroda apie jį bus atidaryta šį rugsėjį Narvoje). Menininkė susikoncentravo į savo motinos kūrinius, kuriuos pastaroji sukūrė dirbdama fabrike, ir pirmasis Marijos eksponatas šiuo metu kaba ant Narvos meno rezidencijos sienos – pastatas anksčiau priklausė minėtam tekstilės fabrikui. M. Kapajeva tiria kultūrinio palikimo (kaip reiškinio) istoriją, idėjas, laikinumą. Kaune autorę įkvėpė sienų apipavidalinimai, atsiskleidę nuėmus kelis sluoksnius dažų, tad ji, sujungdama motinos darbus su egzistavusiu sienų dizainu, kuria naujus raštus.   

 

www.mariakapajeva.com

Twitter: @mkapajeva

Instagram: @mkapajeva

 

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba


VIKA PRANAITYTĖ

WHAT IF I AM YOU

Kalbasi Platonas ir vaikas.
Įsivaizduok pasaulį, kuriame visur tvyro rūkas. Toks rūkas, kuriame atrodo, kad nieko nėra, - tarė Platonas.
- Koks niūrus pasaulis, - nuliūdo vaikas.
- Greičiau melancholiškas. Bet. Iš tikro tame rūke kai kas yra - išnirusi virš rūko, tarsi sustingus ore kybo struktūra. Bokštas. Ir ne šiaip sau bokštas.
- Kas su juo ne taip?
- Visų pirma neaišku, kodėl jis kybo virš rūko. Visų antra, ant to bokšto stogo yra pilna žmonių.
- Keistas bokštas ir keisti žmonės.
- Įsivaizduok tada dar, kad tie keisti žmonės gyvendami ant to keisto bokšto stogo turi savo žaidimą. Vieni ten turi lovas ar sofas, kur gali patogiai gulėti; kiti fotelius ar kėdes, kur gali sėdėti; dar kiti neturi nieko, todėl visą laiką stovi. Ir visų tikslas yra vienas – išlaikyti savo gerą poziciją arba stengtis užimti geresnę.
- O kodėl jie tiesiog nenulipa nuo to stogo? – nesuprato vaikas.
- Jie užmiršo. Be to bijojo rūko nežinomybės. Bėgant metams žmonėms pasimiršo dėl ko atsirado ant to stogo ir kodėl pradėjo žaisti tą žaidimą. Jiems taip buvo patogu. Bet žinai ką?
- Ką?
- Vienas stovinčiųjų ilgai žvelgęs į rūką užsilipo ant stogo krašto ir nušoko.
- Neee, mirė?
- Ne. Gi niekas nežinojo, kas yra rūke, - šypsojosi Platonas.

Eksponuojamos iliustracijos yra ištraukos iš ruošiamos knygos.
Joje persipina ir į atskirą visumą susijungia daug temų – ideologinis miestas ir architektūra, utopinės struktūros, sociologija, masių visuomenė, vartotojiškumas, Platono filosofija, savojo ‘aš‘ suvokimas, meditacija. Kuriamas siurrealus paralelinis pasaulis su savomis taisyklėmis, erdvėmis, esminiai dalykai čia įgauna minimalistinius simbolinius pavidalus, kodus – raktus į vaizdiniuose nebyliai užduodamus klausimus.

 
 
MATAS JANUŠONIS
 
Grąžtas
 
Tai tarsi skulptūra, tarsi video. Skulptūrinis elementas čia yra mažas kauburėlis didelėje juodoje plokštumoje. Man įdomu, kaip mažai iš plokštumos į erdvę iškilęs dalykas gali atstovauti tūrį - skulptūrą. Kitas kūrinio aspektas – kaip video. Tai tarsi plokščias ekranas, kuriame yra piešiamas apskritimas, gręžiama skylė. Kaip video darbuose, tai yra vadinamasis „loop“. Tai tarsi kalba apie beprasmybę, kartojimąsi, laukimą, kol kažkas atsitiks ir, tuo pačiu, kulminacijos nebuvimą. Mano darbe kulminacijos taip pat nėra, skylė gręžiama, bet taip ir neišgręžiama.
 
DONATAS STANKEVIČIUS
 
Art FM
 
Projektas „Blitz”, pavadinimu ART FM – tai demo versija instaliacijos, kuri sukurta siekiant pateikti tyrimo, atlikto apklausos būdu rezultatus, juos įgarsinant. 
Respondentai atsakinėjo į tą patį klausimą, prašomi pateikti atsakymą Taip arba Ne, su nedidele galimybe išsiplėsti ir sąlyga, kad tai neturės įtakos pastarąjį konkretizuojant. 
 
Reaguojant į vieno garsaus (jo paties manymu) menininko teiginį, kalbant apie savo paties „kažką”, antai: „Aiškių idėjų, paslėptų minčių mene nėra labai daug, žmonėms tik iš šalies taip dažnai gali atrodyti. Šis atvejis irgi toks – kūrinyje nėra aiškios idėjos.” Susimastome, ar vis dar reikia (ir jeigu reikia, tai – kiek daug), šią sferą tyrinėjančių žmonių. Gal menamas jų poreikis yra tik institucijų užgaida? O gal tai visgi nėra problema ir diskusijų vertas ar spręstinas klausimas? 
 
Specialiai renginiui „Gallery weekend Kaunas” instaliacija sukurta per 24 valandas (įskaitant miegą, einamuosius ir nenumatytus darbus).
 
DOMINYKAS CANDERIS
 
Ribba & Rovatto
 
Sulankstoma lova, seksui skirti guminiai žiedai, rėmelis, foto spauda and medžiagos, naktinis staliukas
 
Kūrinių ekspozicija susideda iš trijų dalių: sulankstoma lova, seksui skirti guminiai žiedai, rėmelis. Tai yra man naujas vaizdinių konstruktas. Jais reiškiamas ėjimas ieškoti santykių su interjerui skirtais produktais. Atsispirdamas nuo savo hibridinės stadijos ?Iškreipta, kalbu apie žmogaus seksualumą ir meno kūrinį kaip prekybinį objektą.
 
Lova, žiedų kilimėlis bei IKEA rėmelis yra pretenzija kurti „interjerą” pasitelkiant reprezentacinį prekės - meno kūrinio išstatymą. Bandau sugretinti šiuos objektus su seksualiniu, gašliu jausmu ir perteikti tai naudojant grafinio dizaino, dizaino elementus. Šis dizainas nebekuria realaus kandidatavimo prekybinėje rinkoje, veikiau tai simuliacinis konstruktas leidžiantis pajausti šiandienos tikrovę, tam tikra realizmą. 
 
Mano kūnas tampa priemone išreikšti lengvą bei atraktyvią žiūrovo reakciją, kartu kvestionuojant, kur baigiasi ir kur prasideda moralinė reprezentatyvioji žmogaus kūno ekspozicija. Jais levituoju tarp šiuolaikinio kičo ir masinės produkcijos, produktą paversdamas jausmu, seksualine fantazija. Kūno vaizdavimas ar pornografinio vaizdo perteikimo siekimas yra noras išreikšti, kad tai gali būti paveikiau negu pats meno kūrinys. Šių darbų pradinė serija bandoma atsakyti į derinamumą bei pakankamai akiplėšišką šiuolaikinio žmogaus dvasinę, moralinę stadiją.
 
DONARA MANUKIAN ir LINA MORKŪNAITĖ-VILKELIENĖ
 
Nesibaigiantys procesai 
 
Paroda – tai nuolat vykstančio proceso tik nedidelė akimirka, trumpam užfiksuota, o po to – vėl paleista. Tai žvilgsnis iš arčiau į menininkų veiklą, pasinėrimas į jų minčių verpetus. Tai tik vykstančio proceso dalies įamžinimas, bet ne jo užbaigimas – nėra nei pradžios, nei pabaigos taško. Po to viskas juda savo įprasta vaga – dažai... teptukai... drobės... eskizavimas... tapymas... mintys... tapymas... vėl tapymas... daugiau dažų... drobių... teptukų... eskizavimo... tapymo... tapymo... minčių... TAPYMO............................ Paroda tik trumpas stabtelėjimas tiek menininkui, tiek žiūrovui, kuris ateina pamatyti parodą, o iš jos išėjęs toliau gyvena savo gyvenimą. 
Nesibaigiančio proceso sąvoką puikiai pažįsta kiekvienas žmogus, ne tik menininkas: žadintuvas – pusryčiai – darbas – pietūs – darbas – buitiniai reikalai – vakarienė – miegas – žadintuvas – pusryčiai – darbas.......... Net ir paskendęs kūrybinėje veikloje jauti tą giliai persismelkusį ratą, kuriame kaip voverė sukiesi – atsidurdamas tai praeityje, tai dabartyje, tai ateityje. Mūsų darbas – skaidriai drumstas ir tai reprezentuoja dvi puses – akistatą su dabartimi, su tuo ką matome ir juntame, ir su tuo, kas dirgina mūsų minties šuolius, kaip praeities artefaktų, kontempliaciją. Žmogaus sąmonė nuolatos keliauja laiku – į praeitį, į ateitį ir tik labai trumpam, teoriškai, sustoja dabartyje. Mūsų patirtys, baimės, išgyvenimai ir visi jausmai yra nuolatinėje tėkmėje – iš praeities į dabartį, iš dabarties į ateitį, iš ateities į praeitį ir t.t. Taip viskas, ką gyvenime patiriam ir sukuriam, keliauja laiku. Nuolat. Kalbant apie meno kūrinį – dažniausiai jis gimsta iš iškylančių praeities patirčių, susišaukiančių su dabarties momentu – inspiracija ir keliauja į ateitį – pas žiūrovą. Iš šio taško geriausiai galime matyti, kaip praeities, dabarties ir ateities laikas yra susijęs, kokia žmogiška sąmonė yra nedaloma ir įkalinta laike bei nesibaigiančiame procese. Tokiu būdu procesas gali manifestuoti daikto pavidalu ir filosofiniu požiūriu, tai tampa visiškai savarankiškai egzistuojančiu dalyku. Tarp daikto ir žmogaus skirtumas tik vienas – žmogus nuolat kinta, o meno kūrinys išlieka neišvengiamai pastovus. Tačiau, mūsų kūrinio atveju, procesas yra beveik toks pats, kaip ir žmogaus – nuolat kintantis, priklauso iš kurios pusės, iš kurio taško pažiūrėsi. Ir šių kombinacijų yra begalės. Kiekvieną kartą atsidūręs tarp darbų, gali pamatyti vis kitus reiškinius, kompozicijas, mintis, kūrinius. Vis kitaip susieti su savim, su savo patirtim. Ir taip be pabaigos... 
 
KAROLINA LATVYTĖ 
 
Laikas tai iliuzija 
 
Autorę laiko tematika domina jau kurį laiką. Besidomėdama šia tema, ji atrado eternalizmo sąvoką, kuri ir tapo pagrindiniu inspiracijos šaltiniu kūryboje. 
Eternalizmas tai - požiūris į laiką, kuris teigia, jog laikas yra tik kita dimensija ir kad ateities ir praeities įvykiai „yra dabar", neegzistuoja objektyvus laiko srautas. 
Mes gyvename pasaulyje, kuris valdomas laiko, nuo mažiausios dalelės iki tolimiausios žvaigždės. Visa mūsų visata – tai nenustojantis laiko dūžis. Laikas yra visur, todėl manome, kad jį pažįstame. Dauguma iš mūsų laiką mato kaip nuolat judančią ir besikeičiančia upę. Tačiau aš, Karolina, jį regiu kaip užšalusią upę, kurioje kiekviena akimirka sustingusi lede. Pagrindinė šios parodos esmė, kad laikas – praeitis ir ateitis, neegzistuoja ir tai yra tik konceptas, naudojamas išreikšti tikrą, izoliuotą, ir besikeičiančią dabartį. 
Video, kuris yra lyg judantis tapybos darbas, padeda atskleisti gvildenamą temą. Jame galima pajusti laiko tėkmę, tačiau mažai kintantis vaizdas padeda išgyventi esamą dabarties momentą. 
 
ALVYDAS URBIETIS
 
Kažkas atsitiko
 
Žiemą vaikštinėdamas paplūdimiu radau lede įšalusį pripučiamą kamuolį. Pagaliu sudaužiau ledą ir radinį parnešiau į namus. Studijoje apledėjęs kamuolio paviršius pradėjo tirpti. Ant jo išryškėjo vandenynų ir sausumų plotai. Tai buvo kamuolys – gaublys. Aš skubiai pripučiau į kamuolio vidų montažinių putų, nes nuo šilumos jo forma pradėjo gniužti. Po aptirpusiu radiniu susidarė bala. Jos siluetą kruopščiai nukopijavau ir tiksliai atkartojau sukurdamas patvaresnės medžiagos balos maketą. Manau, kad irimo procesas sustabdytas. 
 
Supakuoti prisiminimai
 
Įsigijau seną namą ir viename kambaryje radau keistą krovinį. Supakuotos dėžės buvo paruoštos išgabenimui, tačiau dėl neaiškių priežasčių stovėjo nepajudintos. Ištyręs radinio turinį padariau išvadą, kad tai su prisiminimais susiję daiktai. Man galvoje pradėjo knibždėti keistos mintys ir su rastais daiktais susijusios istorijos. Mintys darėsi vis baisesnės ir baisesnės. Daiktus pradėjau dėti atgal į dėžes, bet neiškentęs augančios įtampos pabėgau iš kambario.  

PETRO PYROHOV (UA)

 

Informacija 

 

Išlaikant atstumą, matoma nedaug informacijos ir atrodo aiški, tačiau, vis daugiau jos priimant ir didėjant jos kiekiui, tampama vis aklesniu. Žodis „informacija” kilęs iš lotyniško žodžio informatio, kuris reiškia maišymą, aiškinimą, susipažinimą. Kai žmogus žino nedaug, jis galvoja, kad išmano šią temą, tačiau, kuomet jis įpranta įgyti žinias, jis pradeda gauti vis daugiau informacijos ir praranda pirminį suvokimą. Tai taip ryšku, jog apakina žmogų, ir jis nemato pasaulio vaizdo, kurį turėjo susikūręs prieš gilindamas žinias apie tam tikrą temą. Itališkas žodis informa Dantės komedijoje nebereiškia beformio, tai yra formavimosi procesas, edukacija, kūryba. Taipogi, kaip teigė Baudrillardas kuo daugiau informacijos, tuo mažiau suvokimo. 

 

Šiuo atveju šviesa yra žinojimo alegorija, pasitelkiant Marshallo McLuhano teiginiu, kad elektrinė šviesa neša grynąją informaciją. 

 

Žvelgiant iš atstumo, yra nesunku suvokti švytėjimą, tačiau, artėjant, ryškumas didėja tol, kol tampa nepakeliamu akiai. 


 

  • Black Facebook Icon
  • Black Instagram Icon
  • Black Vimeo Icon